išderėti — vksm. Išderėti ekonòminį savarankiškùmą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apderėti — 1 apderėti, àpdera, ėjo tr., intr. K derantis apsiklausinėti: Apderėk gerai, gal gausi pigų arklį pirkt Ėr. Aš jau apderėjau čia kumelį Jž. | refl. tr.: Turiu apsiderėjęs gerą karvę, žadu pirkt Rm. ║ tr. sutarti vestuves: Apderėjau pačią Lk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
derėti — 1 derėti, dẽra (dẽri, dẽria), ėjo 1. tr., intr. tartis, sutartį daryti, lygti: Aš derėjau arklį J. Kiek derėjai, tiek užmokėk J. Ar jūs dẽrit, ar nèderit, pigiaus aš neparduosiu Sch191. Kupčius arklio dẽria KBI40. Dẽri kiaušinius Ėr. Taip … Dictionary of the Lithuanian Language
išalčyti — ×išal̃čyti 1. tr. išprašyti: Išal̃čijo iš manęs pinigų ir pralakė Ds. 2. intr. išderėti, derant užtrukti: Lig ką jis krautuvėj nuperka, tai bent kelias valandas išal̃čija Km. alčyti; išalčyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išderinti — 1 išdẽrinti 1. tr. padaryti nebedarnų: Išdẽrintos stygos DŽ. Išdẽrinti smuiką BŽ471. | refl.: Buvo grojama tik senu išsiderinusiu fortepijonu rš. 2. tr., intr. išlygti, išderėti: Išdẽrinta bulbių buvo pasodinti dėl bandininko J. derinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išderėjimas — 1 išderėjimas sm. (1); R55 → 1 išderėti 1: Menkas čia tavo išderėjimas: vis tiek permokėjai Rdm. | refl.: Išsiderėjimas bandos (prie algos) būt ne pro šalį Ėr. derėjimas; apderėjimas; išderėjimas; nusiderėjimas; pasiderėjimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
išprekioti — 1. intr., tr. BzF158 išderėti, išlygti. 2. refl. tr. išsiparduoti: Aš jau išsiprekiojau visus savo rykus ir dalykus Brs. prekioti; apiprekioti; išprekioti; nuprekioti; paprekioti; suprekioti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuderėti — 1 nuderėti, nùdera, ėjo tr., intr. K derantis gauti nuolaidos, nulygti: Jeigu nuderėsi, t. y. nulygsi, mažiau temokėsi J. Užsiprašė daug, bet nuderėjau Gs. Atsisveikindama ji ištraukė iš kišenės puslitį, nuderėtą nuo pirkinio, ir pastūmė sūnui J … Dictionary of the Lithuanian Language
paderėti — 1 paderėti, pàdera, ėjo 1. tr., intr. kurį laiką derėti, palygti: Paderėjo vienas [arklį], paderėjo kitas, bet nepirko Rdm. ^ Pirksi ar nepirksi – paderėti gali PPr405. | refl.: Pasiderėk, gal nuleis Grž. 2. intr. SD62 tikti, būti priimtinam: Ar … Dictionary of the Lithuanian Language
priderėti — 1 priderėti, prìdera, ėjo 1. tr. derantis papildomai sutarti, sulygti: Tėvas priderėjo dar ir grūdų truputį Ut. Ar priderėjai jam akmenis išversti? Grž. Priderėjo karvę prieg skerdžiu ganyt Lp. Davė dar sermėgą, nors ir nebuvo priderėta Brs. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
